Šv. Makarijus Didysis
Daugybė Egipto vienuolių vadinosi Makarijaus (graik.
μακάριος
–
laimingas) vardu. Nes laimingas tas, kuris, atsisakęs pasaulio pa
gundų, patraukia į dykumą gyventi vienumoje, kaip anachoretas,
arba bendruomenėje, kaip cenobitas. Makarijus, buvęs kupra
nugarių varovas, įsikūrė Skėtės dykumoje, tarp Aleksandrijos
ir Kairo. Jis ne kartą buvo susitikęs su šv. Antanu Didžiuoju, ir,
padrąsintas jo patarimų, skleidė tą patį idealą. Pas jį atėjusiems
vyrams Makarijus siūlė gyventi pusiau atsiskyrėlišką gyvenimą,
tai reiškia, kad atsiskyrėliai gyvendavo eremuose netoli vienas kito,
lengvai susisiekdami, tačiau kartu gerbdami vienas kito vienatvę,
sekmadieniais drauge šlovindami Dievą. Praėjus 30 metų po
šv. Antano mirties, 390 m. pas Tėvą iškeliavo ir Makarijus. Skėtės
dykuma jau buvo tapusi svarbiu vienuolinio gyvenimo centru.
„Laimingas, kuris Viešpačiu pasikliauja!“