Šv. Jonas de Britas
Portugalijos aristokratų šeimoje gimęs Jonas ( João de Brito,
1647–1693) 1673 m. nusprendė stoti pas jėzuitus, kurie jį iš
siuntė į Indiją. Jonas giliai įsišaknijo vietos kultūroje: išmoko
vietos gyventojų kalbą, perėmė jų apsirengimą, gerbė jų papročius
ir laikėsi induistų vienuolių gyvenimo būdo. Joną labai vertino
netgi brahmanai, jo apaštalinė veikla buvo vaisinga, kupina en
tuziazmo ir kūrybingumo, nors neapsieita be sunkumų, nesau
gumo ir persekiojimų. Grįžęs į Portugaliją pateikti savo misijos
ataskaitos buvo vaikystės draugo, karaliaus Petro II, pakviestas
likti karaliaus dvare. Tačiau Jonui labiau rūpėjo atsiliepti į misio
nierystės pašaukimą darbuojantis Madurajuje (pietų Indija). Ten
pakrikštijo karalaitį, kuris, laikydamasis evangelinių reikalavimų,
paliko savo suguloves. Įsižeidusi viena jų, trokšdama atkeršyti,
pasiekė, kad atsidavęs misionierius susilauktų mirties bausmės.