Šv. Dominykas Savijus
Dvylikametis Dominykas Savijus (Domenico Savio, 1842–
1857) Turine susipažino su kunigu Jonu Bosku. Dominykas
buvo pamaldus, visada pasirengęs padėti, ypatingos dvasinės
brandos berniukas. Iškentęs neteisingą bausmę, kad iš mokyklos
neišmestų nenuoramos draugo, vienijosi su Viešpaties kančia.
„Man rodosi, tavyje yra audinio, iš kurio galima pasiūti gražų rūbą
Viešpačiui“, – kartą jam pasakė kunigas Boskas. „Jei aš – audinys,
būkite siuvėjas… Pasiūkite iš manęs gražų rūbą Viešpačiui“, –
atsakė Dominykas. Gležnas berniukas buvo apdovanotas vidine
jėga, sugebėdavo nuraminti besivaidijančius draugus. Bet „šven-
tumas netrukdo būti linksmam“, tad Dominykas visada buvo
smagus, gerai nusiteikęs, labai stengėsi „laimėti sielas Dievui“.
Kai buvo paskelbta Nekaltojo Prasidėjimo dogma, Dominyko
pamaldumas Mergelei Marijai padvigubėjo. Sulaukęs vos pen-
kiolikos metų, grįžęs pas tėvus mirė nuo tuberkuliozės, prieš
tai iškilmingai atsisveikinęs su savo bičiuliais ir kunigu Bosku