Šv. Andriejus Kretietis
Andriejus (~660–740) gimė krikščionių šeimoje Damaske.
Labai jaunas, maždaug penkiolikos įstojo į vienuolyną Jeruza
lėje. Vienuolyno patriarchas Teodoras kaip savo pasiuntinį jį
išlydėjo į Konstantinopolio III susirinkimą (680–681). Jame
reikėjo ginti Nikėjos susirinkimo nutarimus nuo monoteletizmo
erezijos (tikėjimo, kad Jėzus Kristus, būdamas dviejų prigim
čių – dieviškos ir žmogiškos, turėjo tik vieną valią). Po 700ųjų
metų Andriejus buvo paskirtas Gortinos vyskupu Kretoje. Mirė
greičiausiai 740 m. Andriejus geriausiai žinomas dėl atvaizdų
gerbimo gynimo ir liturginio kanono, kuriame yra devynios
odės, sukūrimo. Pagal jo atgailos kanoną, kurį sudaro 250 strofų,
per gavėnią Rytų apeigų Bažnyčiose giedama ir šiandien. Yra
išlikę 50 jo homilijų ir panegirikų, kurios buvo labai populiarios
dėl savo paprastumo, sukurtos nenaudojant įmantrių retorikos
priemonių. Homilijoje, skirtoje Marijos Gimimo iškilmei, jis rašė:
„Tegu visa kūrinija gieda ir šoka, tegu ji kuo geriau prisideda prie
šios dienos džiaugsmo. Tegu dangus ir žemė šiandien sudaro
vieną bendriją.“