Šv. Petras Favras
Tuometinėje Savojos kunigaikštystėje, kalnų kaimelyje Vilarė
(dab. rytų Prancūzija), valstiečių šeimoje gimęs Petras Favras
(Pierre Favre, 1506–1546) buvo jautrus ir kuklus žmogus, gan
nerimastingas ir neryžtingas. Dėdės kartūzo finansiškai remiamas,
išvyko studijuoti į Paryžių. Tenai apsigyveno viename kambaryje
su Pranciškumi Ksaveru, netrukus prie jų prisijungė ir Ignacas
Lojola, kuris padėjo Petrui įveikti savo nerimą. Petras Favras
tapo pirmuoju Jėzaus Draugijos kunigu, puikiu pamokslininku
ir Dvasinių pratybų vadovu – Ignacas jį vadino „geriausiu“, – ir
nors neturėjo tokio įkarščio kaip Pranciškus Ksaveras, bet ap
–
keliavo Europą. Ten, kur lankėsi, vykdavo pokyčiai ir atsiverti-
mai, nors 1545 m. savo dienoraštyje jis rašė: „ Aš maniau, kad
iš visų bendraamžių esu tas, kuriam mažiausiai sekasi.“ Ignaco
ir Pranciškaus labai vertintas bičiulis mirė Romoje, išsekęs nuo
aktyvios tarnystės.
