Šv. Ermenfridas
Iš germanų kraštų kilusį Ermenfridą (m. 670) sutinkame Frankų
karaliaus Chlotaro II dvare. Kanclerio statusas jam garantavo
prabangą ir pramogas, kurios ėmė vis labiau slėgti. Ermenfridas
išreiškė troškimą pabėgti nuo rūmų intrigų ir gyventi labiau
pagal Evangeliją. Tad kartu su savo broliu Vandelinu grįžo į tėvų
žemes dab. Burgundijoje (rytų Prancūzija) ir ten gyveno ramiu
ritmu. Vėliau netoli Bezansono Ermenfridas atstatė Kiuzanso
vienuolyną, kuris buvo ištuštėjęs siaučiant marui. Pajutęs pašau-
kimą gyventi radikaliau, nuvyko į Liuksėjaus vienuolyną ir tapo
vienuoliu pagal šv. Kolumbano regulą. Paskui grįžo į Kiuzaną,
kur gavo abato pareigas; čia irgi įvedė šv. Kolumbano regulą,
vienuolynas suklestėjo. Mirė gaubiamas šventumo garso ir ne-
trukus jo kultas labai paplito.