Šv. Nicecijus
Iš Limuzeno regiono kilusį vienuolį Nicecijų (Nicetius, m. ~569)
Austrazijos karalius Teodorikas I paskyrė Tryro (dab. vakarų Vo
–
kietijoje) vyskupu. Jo įtaka amžininkams buvo didelė, o dėl to, kad
nevyniodavo žodžių į vatą, iš frankų karaliaus Chlotaro I susilaukė
laikinos tremties. Tačiau grįžęs į Tryrą nelaikė pagiežos karaliui
ir ramiai tęsė savo misiją. Nicecijus dalyvavo Klermono (535),
Orleano (549) ir Paryžiaus (551) bažnytiniuose susirinkimuo
–
se. Yra išlikę du jo laiškai, smerkiantys imperatorių išpažįstamą
arijonybę – viename jis atsisako pritarti imperatoriaus Justiniano
ediktui ir aiškiai išdėsto, kad visa Italija, Afrika, Ispanija ir Galija
viešai valdovą smerkia. Nicecijus sugebėjo grąžinti Tryrui prarastą
puošnumą. Garsėjo kaip įtakingas pamokslininkas, Bažnyčios
mokymo gynėjas ir šventas žmogus.
