Šv. Perpetua ir Felicita mirė apie 202–203 m. Romėnės, gyvenusios Kartaginoje (Afrika).
Felicita buvo suimta besilaukianti kūdikio. Romos įstatymai draudė bausti mirtimi nėščias moteris, todėl ją kalino, kol pagimdė sūnų.
Perpetuos tėvas buvęs pagonis, su ašaromis maldavęs pagailėti jo seno ir atsižadėti Kristaus, bet Perpetua parodė į greta stovinčius indus ir paklausė, ar jis galėtų pavadinti juos kaip nors kitaip. Tėvas atsakęs negalįs. Ir duktė pasakė negalinti nebūti tuo, kas ji yra, t. y. krikščionė.