Šv. Edmundas
IX a. Rytų Anglijos karalystės, jau priėmusios krikščionybę, kentėjo
nuo nuolatinių vikingų antpuolių. Apie 986 m. po Angliją keliavęs
šv. Abonas Flerietis (Abbon de Fleury) iš nuogirdų (nes įsibrovėliai
buvo sunaikinę visus archyvus) aprašė karaliaus Edmundo gyveni-
mą. Neabejojama, kad Edmundas buvo karalius ir kad po derybų su
„didžiosios pagonių armijos“ vadais, sudariusiais Šiaurės šalių karių,
daugiausia danų, koaliciją, jam galiausiai teko stoti su jais į nuožmią
kovą. Užpuolikų vadas Ivaras Ragnarsonas siaubte nusiaubė šalį.
Edmundas pateko į nelaisvę, atsisakė išsižadėti savo tikėjimo ir
prisiekti ištikimybę varžovams, todėl apie 870 m. buvo nužudytas.
Tada Edmundo karalystę užvaldė danai. Jo palaikai palaidoti bene
–
diktinų vienuolyne, kuris vėliau pavadintas Beri Sent Edmundso
(Bury St Edmunds) vardu ir klestėjo iki uždarymo 1539 m