Diplomatija
Tai įvyko Indijoje, bet nuo panašaus nutikimo neapsaugota jokia kita šalis, ypač vadinamoji didžioji, kuri turi „daug tarptautinių interesų“ ir kurios gyventojai, neva, labai globalūs, bet dažnai – labai naivūs.
Ogi štai.
Indijos policija areštavo 47 metų vyrą – Harshvardhaną Jainą (sudėtingas pavadinimas), – kaltinamą vadovavimu fiktyviai ambasadai nuomojamame gyvenamajame name netoli sostinės Naujojo Delio, konfiskavo automobilius su suklastotais diplomatiniais numeriais. Įtariamasis apgavikas apsimetinėjo ambasadoriumi ar ambasados patarėju, apgaudinėdamas žmones už pinigus, žadėdamas darbą užsienyje. Jis „atstovavo“ šalis, kurios vadinosi Seborga ir Vakarų Antarktika. Policija rado kelias suklastotas nuotraukas (dirbtinis intelektas), kuriose įtariamasis, neva fotografavosi su pasaulio lyderiais, rado ir suklastotus Indijos užsienio reikalų ministerijos ir beveik trijų dešimčių šalių antspaudus. Aišku, galėjo ramiai važinėti „diplomatiniais“ automobiliais ir taip toliau…
Istorija šiaip jau man pasirodė visai linksma. Nežinia, kiek žmonių liko apgauti, kokį bizniuką prasuko apsimetėlis diplomatas, bet savo veikla įrodė, kad visame kame yra patiklių naivuolių, ir visose srityse. Pasaulyje apie du šimtus valstybių, kur čia viską ir atsiminsi, Seborga, sakė yra gera vieta atostogoms, kur viskas įskaičiuota… Diplomatai bent iki šiol yra santykinai gerbiami, tad irgi neblogai. Mano tema refleksijai būtų tačiau kiek „į šoną“ – kuo daugiau gyvename vadinamoje „žinių visuomenėje“, tuo esame didesni „nežiniukai“. Teisus gal buvo tas Sokratas, draudęs mokiniams net konspektuoti po paskaitas, nes žinios, kurios yra ne tavo galvoje, o kokioje nors laikmenoje nebėra tavo žinios. Šiandien vis daugiau mūsų proto (ir net jausmų) yra kažkokiose laikmenose. Dažnai – „debesyse“. Ir kas įrodys kad ne Danguje yra (žinių) Rojus?