Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančia
pagal Matą.
Nežymima kryželiais knyga nei kakta ir neatsakoma.
✠ = Jėzus; P = pasakotojas; B = bičiuliai ir mokiniai; M = minia; K = kiti veikėjai
Ar tu esi žydų karalius?
Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas jį klausė: K „Ar tu esi žydų karalius?“
P Jėzus atsakė: ✠ „Taip yra, kaip sakai.“ P Aukštų jų kunigų ir seniūnų skundžiamas, jis visai neatsiliepė.
Tuomet Pilotas paklausė: K „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“ P Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją.
Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabas. Taigi, žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: K „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“ P Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.
Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: K „Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau.“
P Aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų. Tuomet valdytojas jiems tarė: K „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“ P Jie šaukė: M „Barabą!“
P Pilotas paklausė: K „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“
P Jie visi rėkė: M „Ant kryžiaus jį!“
P Jis klausė: K „O ką gi pikta yra padaręs?“
P Bet tie dar garsiau šaukė: M „Ant kryžiaus jį!“
P Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: K „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“
P O visi žmonės šaukė: M „Jo kraujas [tekrinta] ant mūsų ir mūsų vaikų!“ P Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
Sveikas, žydų karaliau!
Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į įgulos būstinę ir surinko aplink jį visą kuopą. Jie išrengė jį ir apsiautė raudona skraiste. Nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos, o į jo dešinę įspraudė nendrę. Paskui tyčiodamiesi klūpčiojo prieš jį ir sakė: K „Sveikas, žydų karaliau!“ P Spjaudydami jį, stvėrė iš jo nendrę ir čaižė per galvą. Pasityčioję iš Jėzaus, kareiviai nusiautė skraistę, apvilko jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.
Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai
Eidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simonas. Tą privertė panėšėti jo kryžių.
Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“), davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, ir ten pat susėdę sergėjo jį.
Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius.“ Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.
Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!
Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ir sakydami: M „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“
P Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, kalbėdami: K „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime… Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: ‘Aš Dievo Sūnus’ .“ P Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.
Eli, Eli, lema sabachtani?
Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: ✠ Eli, Eli, lema sabachtani?, P tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!
Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. Kiti kalbėjo: K „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti.“
P Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.
Čia atsiklaupiama ir padaroma pertraukėlė.
P Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventų jų kūnų prisikėlė iš numirusių. Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: K „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
Tai Viešpaties žodis.