Fondiu – tai valgymo ritualas, populiarėjantis ir Lietuvoje. Fondiu rinkinį sudaro iš apačios žvakės ar degiklio šildomas indas ir ilgos dvišakės šakutės.
Terminas kilęs iš prancūziško žodžio fondre (tirpti), būtasis laikas – fondu (ištirpęs).
Valgytojai, naudodamiesi šakutėmis, mirko maisto gabalėlius (dažniausiai duonos) į pusskystį karštą padažą (dažniausiai sūrių mišinį).
Fondiu, kaip patiekalas ir valgymo būdas, yra kilęs iš Šveicarijos, bet ne iš gero gyvenimo: tokiu būdu kaimo žmonės šildydavo senus kietus sūrio gabalėlius su vynu. Sūrio fondiu pradėtas gaminti Šveicarijoje, Nešatelyje. Pradėjus eksportuoti sūrius į kitas šalis, fondiu tapo labai populiarus JAV. Kai kurie šaltiniai teigia, jog jau graikai šildydavo ožkos sūrį su vynu. Dėl aliejaus fondiu arba Bourguignonne (burginjon) kilmės yra diskutuojama. Pirmoji versija – jis kilęs iš Prancūzijos, Burgundijos regiono. Vynuogių laukų darbininkai, neturėdami laiko pavalgyti, kaitindavo puodus su vynuogių sėklomis, iš kurių išsiskirdavo aliejus, ir, kai išalkdavo, juose virdavo mėsos gabaliukus, atsineštus iš namų. Kiti teigia, kad šį fondiu po Antrojo pasaulinio karo sugalvojo šveicarų virėjai, ieškodami alternatyvos sūrio fondiu.