Evangelija (Mk 6, 34–44)
Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vieta tuščia, ir jau vėlyvas laikas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“.
Bet Jėzus tarė: „tai jūs duokite jiems valgyti“.
Mokiniai tada teiraujasi: „Gal mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
Jis sako: „O kiek turite duonos? Nueikite ir pažiūrėkite“.
Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“.
Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
Jėzus paėmė penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių. O valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.