Šv. Julijonas
Julijonas gimė III a. pabaigoje Anazarbe, nedideliame Kiliki-jos (dab. Pietų Turkija) miestelyje. Motina įskiepijo sūnui gyvą tikėjimą. Jis jau buvo brandus jaunuolis, kai per imperatoriaus Diokleciano persekiojimų bangą pateko į kalėjimą, tikriausiai Egėjo mieste. Prefektui Marcijonui įsakius aukoti dievams, Juli-jonas, žinoma, tai daryti atsisakė, nepaisydamas jį saugojusių sargybinių smūgių. Nuteistas mirties bausme buvo užrištas maiše, pilname gyvačių, ir išmestas į jūrą. Jo palaikai, surasti ant jūros kranto ir nugabenti į Antiochiją, tapo malonės ir stebuklų šaltiniu ateidavusiems jo pagerbti. Didysis šv. Jonas Auksaburnis pasakė gražią giriamąją kalbą Julijono garbei – ji yra prakalbos pager-biant tikėjimo didvyrius, tapusius mūsų užtarėjais, pavyzdys.Viešpatie, tau patiko paaukotas Julijono gyvenimas; teužtaria jis persekiojimus patiriančiuosius, kuriems tenka paliudyti gyvybę teikiantį tikėjimą.