Šv. Anastazas Sinajietis
Kad šį Anastazą (apie 630–700) būtų lengviau atskirti nuo kitų tokį patį vardą turėjusių šventųjų, jis vadinamas Sinajiečiu, nes buvo pasitraukęs į Sinajaus kalną. Ten jis norėjo semtis tikrosios išminties ir panirti į maldą. Bet stebėdamas iš tolo jis pamatė, kad Bažnyčiai Rytuose kyla didelis pavojus dėl monofizitų, pripažinusių tik vieną – dieviškąją – Kristaus prigimtį, veiklos. Tad Anastazas, kaip ir Kirilas Aleksandrietis, stojo į kovą – rašė homilijas, maldas, dogminius veikalus, taip pat kaip apaštalas keliavo į Egiptą ir Siriją, ten rengdavo viešas diskusijas. Šis vienuolis igumenas buvo tikrai nuolankus prieš Dievą: „Kaip galėčiau drįsti melsti tave man atleisti – juk taip dažnai pasižadėdavau atsiversti, bet nė karto pažado netesėjau!“Idant padėtų suprasti tikėjimą, Anastazas aiškino tavo, Viešpatie, dviejų prigimčių slėpinį; teateina jis į pagalbą teologams, siekiantiems perduoti tiesą.