Šv. Bernardinas Sienietis (1380–1444) gimė Sienos respublikoje. Sulaukęs 6 metų, liko visiškas našlaitis. Gyveno pas turtingą dėdę. Studijavo teisę, teologiją; įstojo į Švč. Mergelės Marijos broliją, kuri skatino dvasiškai tobulėti, rūpintis artimaisiais. Per epidemiją slaugydamas kitus pats susirgo, po to stebuklingai pasveiko. Tapo pranciškonu, buvo garsus pamokslininkas, ragino atgailauti ir keisti gyvenseną.
ŠV. BERNARDINAS SIENIETIS, KUNIGAS, VIENUOLIS
Nenuilstamai uolus ir net aistringas liaudies pamokslininkas Bernar-
dinas (1380–1444) priklausė Šv. Pranciškaus ordinui, prie kurio
atnaujinimo prisidėjo. Sienos apylinkėse gimęs Bernardinas išvaikščiojo
Italiją skersai išilgai, visur mosuodamas lentele su Jėzaus vardu ar jo
monograma. Buvo apskųstas Romai, įtartas erezija, vėliau reabilituotas
popiežių Martyno V, paskui Eugenijaus IV. Išsekęs nuo triūso mirė
1444 m. ir buvo kanonizuotas po šešerių metų. Galima dvejoti, ar sekti
Bernardinu kuriant hiperboles, aukštinančias Išganytojo vardą, bet
reikia pripažinti jį didelio šventumo teologu, kuris, be kita ko, nuostabiai
išplėtojo visuotinio Kristaus pirmumo ir Marijos tarpininkavimo tezę.
Jo meilė vargšams tapo legenda