Pal. Liudvikas Marija Montis
Agnosticizmo paženklintame amžiuje milanietis Liudvikas Ma-rija Montis (Luigi Maria Monti, 1825–1900 m.) visuomenės atstumtiesiems rodė mylinčio Dievo veidą. Kilęs iš paprastos šei-mos, vertėsi staliaus amatu, 21-ų ėmė patarnauti vargingiausiems kaip pasaulietis, „nei priklausantis kokiam nors vienuolynui, nei vilkintis vienuolio abitu“. Ruošėsi slaugytojo darbui, įgytas žinias panaudojo per 1855 m. Brešoje (Š. Italija) siautusią choleros epi-demiją. Romoje įsteigė Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos sūnų institutą (lot. Filii Immaculatae Conceptionis), kuriam vadovavo dvidešimt trejus metus. Šios kongregacijos pamatas – eucharistinis dvasingumas ir „skaisčiausiosios“ išrinktumo medita-vimas. Broliai rūpinosi išskirtinai luošaisiais, dėl karo, maliarijos ar šiltinės ligoninėse atsidūrusiais žmonėmis. Tarnaudamas didžiausiems vargdieniams Liudvikas Marija parodė tavo, Viešpatie, mylintį veidą; tegul jis įkvepia mums tei-singus žodžius ir reikalingiausius veiksmus gelbėjant savo vargs-tančius brolius.