Šv. Deodatas Nolietis
Šventojo Paulino (m. 431), Nolos, Italijos miesto Kampanijo-je, vyskupo įpėdinis, taip pat vardu Paulinas, įpareigojo Deodatą (m. 473), be kita ko, rūpintis šventove, kurioje ilsisi šv. Paulino palaikai. Garsas apie Deodatą pasklido už miesto sienų ir pasiekė atokiausius vyskupijos kampelius. Tada pavyduoliai jį įskundė imperatoriui Valentinianui III, neva šis pasisavinęs Bažnyčios tur-tą. Buvo įkalintas, tada ištremtas, bet pagaliau visiškai išteisintas galėjo atnaujinti savo veiklą Noloje. Vėliau tapo Nolos vyskupu. Kai kurie autoriai, remdamiesi epitafija, kurioje apie jį kalbama tik kaip apie kunigą, suabejojo Deodato vyskupyste, tačiau ją pa-tvirtina tiek tradicija, tiek jo Vita – gyvenimo aprašymas, užrašy-tas ar perrašytas apie 1117 m. Deodatas buvo palaidotas Noloje, tačiau apie 840 m. jo palaikai perkelti į Beneventą.Deodatas vaisingai panaudojo, Viešpatie, tavo duotuosius talen-tus, ir tu jam patikėjai savo tautą; telydi mus tavo malonė, kai turime panaudoti savo talentus