Šv. karalienė Elzbieta (1271–1336) buvo pamaldi, kantri. Karalius, rimtai susirgęs, įvertino žmonos taurumą, kilnumą, atgailavo dėl nuodėmių. Likusi našle (1325 m.) ji tapo pranciškone tretininke; atsidėjo maldai ir atgailos darbams. Ji pastatydino nemažai vienuolynų ir vėliau persikėlė į vieną iš jų – labai griežtos regulos klarisių vienuolyną.
