Pal. Jokūbas Voraginietis
Šiaurės vakarų Italijoje, Savonos provincijoje, Voragine (dab. Varadzė) gimęs Jokūbas (Jacopo (Giacomo) da Varazze, apie 1230–1298) ankstyvoje jaunystėje įstojo pas dominikonus. Dėstė teologiją, paskirtas Lombardijos provincijolu (1267–78 ir 1281–86), o 1292 m. išrinktas Genujos vyskupu. Išgarsėjo parašęs „Aukso legendą“ (arba „Šventųjų legendą“ – pirminis veikalo pavadinimas). Šiame veikale aprašė liturginiame ka-lendoriuje minimų šventųjų gyvenimą, daug vietos skirdamas stebuklams. Tekstas, išverstas į daugelį Europos kalbų, svariai prisidėjo prie šventumo įvaizdžio ir net supratimo formavimo: anot autoriaus, šventasis yra išskirtinis vyras ar moteris, apdova-notas malonėmis, kurias retai tepatiria paprasti mirtingieji. Vos po kelerių vyskupavimo metų Jokūbas įsijungė į šventųjų, kurių šlovę apdainavo, gretas.Jokūbas skelbė Evangeliją, remdamasis šventųjų pavyzdžiu; pa-rodyk mums, Viešpatie, šventumo paprastumą, kuris yra ne kas kita, kaip tavo Evangelijos įgyvendinimas.