ŠV. KAMILIS LELIETIS, KUNIGAS
Šv. Kamilis (1550–1614) gimė Centrinėje Italijoje. Kareivio sūnus, neįprastai gyvybingas ir stiprus (beveik dviejų metrų ūgio), patikėjo esąs pašauktas kario tarnybai, bet greitai ėmė skęsti ištvir-kavimo, lėbavimo liūne. Palaidas gyvenimas 25 metų amžiaus Kamilį nuvedė į Šv. Jokūbo nepagydomųjų ligoninę; ten jis atsiver-tė, nesėkmingai bandė stoti pas kapucinus, paskui grįžęs į ligoninę buvo giliai sukrėstas skurdo, varginančio ligonius. Kamilis tapo slaugytoju savanoriu ir subūrė keletą to paties idealo – meilės ken-čiantiems vargšams – patrauktų bendraminčių. Tai buvo Ligonių tarnų draugijos – kamilijonų – branduolys. Šv. Kamilis, tapęs kunigu, ligi mirties gyveno artimo meilės idealu. Prislėgtas įvairių negalių bei ligų, eidavo per savo ligoninės palatas, ligonis tarp ligo-nių, dėmesingas kiekvieno sutiktojo poreikiams.