Pal. Titas Brandsma
Filosofijos profesorius ir flamandų mistikos žinovas olandas karmelitas Titas (tikr. Anno Sjoerd Brandsma, 1881–1942), matydamas, kad daugumai krikščionių ar net katalikų redaktorių trūksta išsilavinimo, tapo žurnalistu. Nepaisant prastos sveikatos, 1932 m. paskirtas Neimegeno katalikiškojo universiteto rektoriu-mi, o 1935 m. – Utrechto vyskupijos atstovu spaudai. Nacizmui apėmus visą Europą, rašė: „Naujoji pagonybė gali išguiti meilę, tačiau istorija mus moko, kad, nepaisant nieko, meile įveiksime šią naująją pagonybę. […] Meilė palenks šių pagonių širdis.“ 1942 m. suimtas, išsiųstas į Dachau, kur rodė romų mielaširdingumą, pri-mindamas apie priešų meilę ir dalindamasis menku duonos davi-niu. Išsiųstas į ligoninę, mirė nuo mirtinos injekcijos.Susidorojimo su žmogumi pragare Titas išsaugojo viltį, kviesda-mas visus mylėti, kad meilė nugalėtų; Viešpatie, stiprink mumyse meilės jėgą.