Pal. Jordanas Pizietis
Dominikono Jordano Piziečio (m. apie 1311) indėlis svarbus tiek šventumo, tiek kultūros istorijai. Po įvilktuvių Pizos vie-nuolyne Jordanas išvyko studijuoti į Boloniją, po to – į Pary-žiaus Šv. Jokūbo vienuolyną (Couvent Saint-Jacques). Paskui dėstė didžiuosiuose savo ordino studijų centruose Italijoje, kur atsiskleidė ir kaip teologas, ir kaip šventasis. Būdamas labai ap-sišvietęs, jis „vienas žinojo daugiau dalykų nei visi jo provincijos broliai kartu paėmus“. Anuo metu jis išsiskyrė kaip pamoksli-ninkas, kalbantis gyva, paprasta liaudies kalba. Kad klausytojai jį suprastų, atsisakė lotynų kalbos ir pamokslavo vien vietos kalba. Kruopščiai surinkti, išsaugoti ir vėliau išspausdinti jo pamokslai prisidėjo prie rašytinės italų kalbos formavimosi toskaniečių tarmės pagrindu. Jordanas mirė Pjačencoje, ruošdamasis vykti dėstyti į Paryžių.Viešpatie, tu Jordano širdį uždegei Evangelijos meile ir mokė-jimu padaryti ją suprantamą; leisk mūsų dienų pamokslinin-kams atliepti žmonių lūkesčius