Pal. Mykolas Čartoriskis
„Vienuolinį gyvenimą turiu suvokti kaip Dievui dovanojamą do-vaną.“ Mykolas Čartoriskis (Michał Czartoryski, 1897–1944), jaunas lenkų didikas, 1927 m. nusprendė stoti į dominikonų ordiną. Jis buvo retų gabumų ir gilaus dvasingumo žmogus, Kro-kuvos ir Varšuvos katalikų inteligentų šviesulys, taip pat ugdė jau-nus brolius – buvo novicijų magistras. „Jaučiuosi atsakingas už brolius, atsakingas, kad jie subręstų iki Kristaus pilnatvės“, – rašė jis. 1944 m., Mykolui gyvenant Varšuvos vienuolyne, mieste pra-sidėjo sukilimas. Lenkai prieš nacistų tankus ir sunkiąją artileriją stojo pasitelkę visokeriopą ryžtą ir sumanumą, bet norint atsilai-kyti to nepakako. Per rugpjūčio 6 d. bombardavimą žuvo dau-gybė žmonių. Tuomet Mykolas Čartoriskis savanoriškai tapo kapelionu kovotojų, kurie net ne visi buvo sulaukę paauglystės. Vokiečiai sulaikė jį pasislėpusį rūsyje, kur buvo įrengta ligoninė, ir kalbantį rožinį kartu su sužeistaisiais. 1944 m. rugsėjo 6 d. Myko-las Čartoriskis buvo nužudytas ir sudegintas ant barikadų.Mykolas suprato jam suteiktų pareigų svarbą; tegul jo užta-riami visi, kam tenka palydėti panašius į save, gebės tai daryti ištikimai ir dėmesingai.