Pal. Eugenija Piko
Marija Angelė Piko (Maria Angela Picco, 1867–1921) augo ne-religingoje milaniečių šeimoje. Motina visaip stengėsi mergaitę įtraukti į pasaulietinį gyvenimą, bet Eugenija, norėdama išvengti namų aplinkos, laisvalaikį mėgo leisti pabėgusi į Šv. Ambrazie-jaus baziliką. Vieną vakarą 20-metė mergina pajuto, kad yra šau-kiama į vienuolinį gyvenimą. Ji įstojo į ką tik įsteigtą Švč. Jėzaus ir Marijos Širdžių mažųjų dukterų kongregaciją. Tapusi seserimi Eugenija, pabuvo mokytoja, novicijų magistre, archyvare, gene-raline sekretore ir galiausiai buvo išrinkta generaline vyresniąja, bet išliko paprasta, nuolanki, ištikima ir dosni, stengdamasi dary-ti tai, ko iš jos prašoma, ir klausytis Viešpaties balso. „Kaip Jėzus pasirinko duoną, tokį visuotinį dalyką, taip ir mano gyvenimas turi būti visuotinis… prieinamas visiems, ir kartu nuolankus ir paslėptas, kaip duona.“ Pati negavusi gero išsilavinimo, motina Eugenija kovojo už moterų orumą ir savo „dukroms“ stengėsi suteikti kuo geresnį dvasinį ugdymą. Prasidėjus Pirmajam pa-sauliniam karui, jos širdis tapo dar atviresnė, ji priglausdavo visus kenčiančius. Dėl kaulų ligos teko amputuoti dešinę koją. Eugeni-ja mirė 1921 m. rugsėjo 7 dieną.Viešpatie, tu suviliojai Eugeniją, atskleidęs jai didžiulę savo širdies meilę, tegul ir mes, kaip ji, gebėsime pasisemti iš tavęs meilės, vedančios tarnauti broliams ir sesėms.