Pal. Šv. Juozapo Marija Teresė
„Neturime tenkintis vien būdami Dievo tabernakuliais“, – kal-bėjo Šv. Juozapo Marija Teresė (1855–1938), Dieviškosios Jėzaus Širdies karmeličių steigėja, – „turime nusileisti iš Kar-melio aukštybių ir būti įrankiais, kuriais dieviškasis Išganytojas naudojasi gelbėdamas sielas.“ Ona Marija Taušer van den Boš (Anna Maria Tauscher van den Bosch) buvo Brandeburgo re-giono liuteronų pastoriaus dukra. Šeima ją išmokė pagelbėti vargšams, bet augdama mergina vis labiau tolo nuo liuteronų ti-kėjimo. Būdama 33 metų ji perėjo į katalikybę. Dėl to ją atstūmė šeima, teko klajoti iš vienos šalies į kitą ir patirti, kad dirbti Dievo darbus padeda Apvaizda. Kai Ona Marija perskaitė šv. Teresės autobiografiją, ėmė svajoti apie Karmelį, bet tam nepritarė jos nuodėmklausys. Ieškodama darbo ir pastogės, pastebėjo daug Berlyno gatvėse besibastančių vaikų. Siekdama padėti tokiems vaikams, nusprendė įsteigti vienuolinę kongregaciją, kurioje kontempliatyvus gyvenimas būtų derinamas su apaštaline veikla. 1904 m., būdama beveik 50-ies, netoli Romos atidarė prieglaudą, skirtą našlaičiams ir visiems apleistiesiems, senukams, svetimša-liams, benamiams. Vėliau tokius namus ji atidarė Vokietijoje, JAV ir Nyderlanduose, visus juos pavesdama šv. Juozapo, kuriuo visiš-kai pasitikėjo, globai.Iš meilės tau, Viešpatie, Marija Teresė pasilenkė prie brolių vargo; padėk mums atpažinti mūsų laiko žmonių poreikius ir drąsos jiems tarnauti.