Pal. Pranciškus Kasteljó Aleu
2001 m. kovo 11 d. popiežius Jonas Paulius II Romoje šį jauną vos 22 metų chemiką paskelbė palaimintuoju. Pranciš-kus (Francisco de Paula Castelló y Aléu, 1914–1936) priklausė Katalikų akcijai ir tapo Ispanijos pilietinio karo metu siautusio krikščionių persekiojimo auka. Iš Katalonijos kilęs studentas su džiaugsmu mokėsi iš šv. Ignaco dvasinių pratybų. Būdamas 20-ies, įsidarbino chemijos inžinieriumi Leridos trąšų gamykloje ir įsitraukė į naujuosius krikščioniškus judėjimus, siekiančius iš naujo evangelizuoti visuomenę. 1936 m. gegužę jis susižadėjo, o liepą drauge su kitais bendraminčiais buvo sulaikytas respubli-konų ispanų, nusprendusių išnaikinti visus revoliucijos priešus. Apkaltintas fašizmu, jis taip kalbėjo: „ Atsižadėkime netgi kanki-nystės šlovės, nes jei mūsų auka maloni Dievui, niekas daugiau nesvarbu!“ Išgirdę tribunolo paskelbtą mirties nuosprendį, jo draugai šaukė iš pykčio ir nevilties. O Pranciškus liko ramus: „Ra-miai, vaikinai… Tegu kiekvienas mūsų pasiruošia ir paveda sielą Dievui.“ Jis parašė tris laiškus: sužadėtinei, dvasios tėvui ir šeimai. Pranciškų sušaudė rugsėjo 29 dieną, prieš pat mirtį jis sušuko: „Tegyvuoja Kristus Karalius!“Viešpatie, tu įkvėpei Pranciškui didžiulę dangaus meilę; tegul jis moko atsižadėti savęs ir g yventi tavo Evangelija.