Šv. Viatorius
Šv. Justas, Liono vyskupas, kelionėn į Egiptą kaip palydovą pasiė-mė Viatorių, lektorių iš Marselio. Dykumoje jie gyveno kaip atsi-skyrėliai. Justas mirė apie 451 m., netrukus amžinybėn iškeliavo ir Viatorius. Jų relikvijos buvo pargabentos į Lioną, į Šv. Makabiejų bažnyčią, vėliau pervadintą Šv. Justo vardu. Apie 1830 m. kunigas Lui Kerbas (Louis Querbes) įsteigė misionierių ir mokytojų kon-gregaciją, kurią patikėjo šv. Viatoriaus globai – nes šis šventasis ištikimai tarnavo Dievo žodžiui ir altoriui ir buvo ištikimas savo vyskupui. Apibūdinimas „lektorius“ reiškė, kad Viatorius turėjo teisę saugoti Bibliją ir per liturgiją iš jos skaityti. Taip pat jis mokė naujai pakrikštytuosius ir palydėdavo juos tikėjimo keliu. Šv. Via-toriaus dvasininkai šiandien pasklido po kelias Europos šalis, jų yra ir Amerikoje, ypač daug – Kanadoje.Viešpatie, Viatorius stengėsi vykdyti tavo valią, tepadeda jis ir mums būti ištikimiems Evangelijai