Šv. Humilis Bizinjanietis
„Brolis Humilis mus džiaugsmingai kviečia į švelnumą, gerumą, paprastumą ir šventą žemiškųjų pasaulio gėrybių atsižadėjimą“, – taip apie pranciškoną Humilį Bizinjanietį (Umile da Bisignano, 1582–1637) kalbėjo šv. Jonas Paulius II. Kalabrijoje gimęs Lukas Antanas Pirocas (Luca Antonio Pirozzo), būdamas 18 metų, pa-juto stiprų pašaukimą vienuoliniam gyvenimui. Jam teko laukti devynerius metus, kol įstojo pas pranciškonus kaip brolis pa-saulietis ir gavo jam labai tinkantį Humilio (Nuolankiojo) vardą. Netrukus jį ėmė vadinti „ekstatiškuoju broliu“ – dėl dažnų, nuo pat jaunystės patiriamų ekstazių. Jis gebėjo skaityti širdis ir, pats būdamas neraštingas, turėjo gilios išminties aiškinti Šventąjį Raštą ir atsakyti į visus teologų klausimus. Pakviestas į Romą tapo pranciškonų ordino generalinio ministro ir netgi popiežių Grigaliaus XV ir Urbono VIII patarėju. Apie 1628 m. Humilis pareiškė norą vykti misijon į svetimus kraštus, bet nusileido tam nepritariančių vyresniųjų sprendimui. Mirė Bizinjane.Viešpatie, Humilis sekė tavo pėdomis skelbdamas Evangeliją; mokyk ir mus nuolankiai žodžiais ir g yvenimu liudyti Dievo meilę.