ŠV. KAROLIS BOROMIEJUS, VYSKUPAS
Grafo Gilberto Boromiejaus sūnus Karolis gimė 1538 m. Madžorės ežero (Lombardija) pakrantėje. 1560 m. dėdės popiežiaus Pijaus IV pakviestas nuvyko į Romą, kur buvo pakeltas kardinolu. Jam patikėta tvarkyti Bažnyčios reikalus – būdamas 22 metų Karolis tapo pirmuoju „valstybės sekretoriumi“ šiuolaikine pareigybių prasme. Jis uoliai darbavosi, kad būtų gerai užbaigtos paskutinės Tridento susirinkimo sesijos (1563 m.). Mirus Pijui IV (1565 m.), Karolis nuvyko į Milaną, kurio arkivyskupu buvo tapęs prieš dvejus metus. Nuo tada didžiausias Karolio rūpestis buvo siekis įdiegti į Bažnyčios gyvenimą Susirinkimo nurodymus. Jis ugdė dvasininkiją per sinodus ir steigdamas pirmąsias kunigų seminarijas, savo ganytojiškais vizitais kėlė liaudies moralę, įkūrė daug socialinių organizacijų. Nors šventasis buvo rūsčios išvaizdos, bet visų pirma reiklus sau pačiam. Šv. Karolio įtaka peržengė Lombardijos sienas: visi vyskupai reformatoriai jo ganytojišką veiklą laikė pavyzdžiu sau.Šv. Leonas Didysis sako: Kas dar gali būti teisiau ir verčiau, kaip kūriniui, sukurtam pagal Dievo paveikslą ir panašumą, sekti savo Kūrėją?