Pal. Antanas Banasa
Per Prancūzijos revoliuciją užgimė mintis, kad Bažnyčia galėtų būti valstybinė, o kunigai – valstybės tarnautojai. 1790 m. patvirtinta Ci-vilinė dvasininkijos konstitucija skelbė, kad Bažnyčia tampa pavaldi civilinei valdžiai. Šiam įstatymui prieštaraujantys kunigai privalėjo palikti Prancūziją, nes antraip jiems grėsė tremtis į Prancūzijos Gvia-ną. Daugelis pasirinko verčiau būti ištremti nei paklusti įstatymui, nes nenorėjo atsidurti už visuotinės Bažnyčios ribų. Netoli Limožo klebonavęs Antanas Banasa (Antoine Banassat, 1729–1794) 1789 m. buvo išrinktas vienu iš dvasininkijos atstovų Generalinių luomų susirinkime. Pasibaigus kadencijai, teroro laikotarpiu sugrįžęs į Krezą, buvo išduotas. Teismo sprendimu turėjo būti ištremtas, tačiau tenuvyko iki Rošforo „plaukiojančio kalėjimo“. Ten kartu su kitais tikėjimo broliais buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis ir mirė nuo išsekimo.Žmonių kvailybė privertė Antaną patirti tavo, Viešpatie, kry-žių; suteik jėgų likti ištikimiems Evangelijai ir mūsų Motinai Bažnyčiai.