Šventųjų pasaulis

Pal. Atramos Marija Iskerdo Albero

„Dievo, Kristaus Kryžiaus ir artimo, stokojančio materialių išteklių, mei-lė buvo didžiausias jos rūpestis. Ji suvokė, kad būtina sekti Kristumi darant gailestingumo darbus, tai yra skelbiant Evangeliją priemies-čiuose ir suteikiant maisto badaujantiems“, – kalbėjo Jonas Paulius II 2001 m. lapkričio 4 dieną. Neįtikėtinos dvasinės stiprybės Atramos Marija (Maria Pilar Izquierdo Albero, 1906–1945) sėmėsi iš Dievo. Lėtinės ligos varginama ji savo mansardoje priimdavo visus, kurie žinodavo, kad galės gauti patarimą ar paguodą. Stebuklingai išgijusi, būdama trisdešimt trejų, suskubo įkurti apaštalaujančią Jėzaus ir Marijos misionierių draugiją. Apšmeižta iš Saragosos išvyko. Dėl patirto kojos lūžio ir išplitusio auglio netrukus iškeliavo pas Viešpatį.Viešpatie, tegul Atramos Marijos g yvenimo, kupino pasiaukoji-mo ir kilniaširdiškumo, pavyzdys padeda kiekvienam įsipareigoti tarnauti vargstantiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *