Šv. Salvijus
VI a. albigiečių krašte pietų Prancūzijoje valdė Didjė-Salvi (Didier-Salvi) šeima, iš kurios kilo daug pasaulietinių ir vienuo-lijų vadovų. Salvijus buvo šios kilmingos šeimos narys. Būdamas teisininku pajuto pašaukimą atsižadėti pasaulio ir sekti Kristumi. Jis paliko Albi miestą ir įsikūrė nuošalioje vietovėje, kur susibūrę vienuoliai gyveno pagal dykumos Tėvų regulą, melsdamiesi ir ma-rindamiesi. Maldos įkarštyje jis atsidurdavo prie dangaus vartų, bet baigęs maldą likdavo paprastas ir paslaugus. Pagarsėjęs savo išmintimi buvo išrinktas Albi vyskupu, tačiau „įšventintas nepaisant jo valios“, – rašė jo bičiulis Grigalius Tūrietis. Tais neramiais laikais Salvijus sugebėjo būti ir geru vyskupu, ir geru vienuoliu.Viešpatie, tu pašaukei Salvijų tarnauti savo tautai; tegul Šventoji Dvasia sustiprina vyskupus, tarnaujančius jiems pavestiems tikintiesiems.