ŠV. JUOZAPATAS, VYSKUPAS, KANKINYS
Gimęs apie 1580 m. stačiatikių Voluinės krašte, Vladimiro mieste (dab. Ukraina), Jonas Kuncevičius nuo pat vaikystės jautė troškimą vienytis su vienintele Visuotine, arba Katalikų, Bažnyčia. 1596 m. sudarius Brastos uniją dalis Lenkijos ir Lietuvos stačiatikių prisijungė prie Romos ir įkūrė Graikų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią. 1604 m. Jonas įstojo į bazilijonų vienuolyną Vilniuje, vėliau tapo jo archimandritu Juozapatu. Šventasis pasižymėjo dorybingumu, teologijos išmanymu, iškalbingumu ir atsidavimu Romos Apaštalų Sostui. 1617 m. jis buvo įšventintas Polocko arkivyskupu ir atsiskleidė kaip uolus ganytojas: kasmet rengė sinodus, lankė savo kunigus, buvo dėmesingas deramam liturgijos iškilmingumui ir rūpinosi savo ganomųjų tikėjimo ugdymu. Tačiau sėkmingai apaštalaudamas sukėlė kitų pavydą, buvo apšmeižtas, susilaukė grasinimų. Šv. Juozapatas ramiai laukė kankinystės. Jis buvo žiauriai nužudytas Vitebske 1623 m., vienos ganytojiškos vizitacijos metu.