Šv. Gvibertas Žamblujietis
Namiūro (dab. Belgija) regiono aristokratas ir riteris Gvibertas
(Guibert de Gembloux, apie 892–962), išgirdęs Evangelijos žo
džius: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui
įeiti į Dievo Karalystę!“, nusprendė atsižadėti turtų, išdalijo juos
kaip išmaldą vargšams, o po savo stogu priimdavo piligrimus ir
varguolius. Apie 936 m. savo valdas Žamblu paskyrė Dievui, čia
pastatydindamas vienuolyną, į kurį plūste plūdo vienuoliai. Gvi
bertas aprūpino juos reikiamomis gyvenimo priemonėmis, išrin
ko jiems abatą ir įdavė šv. Benedikto regulą. Negalėdama suprasti
tokio elgesio, Gvibertui pasipriešino jo paties šeima. Jis pasiprašė
užtariamas imperatoriaus Otono I, kuris, būdamas tikras dėl švento
vienuolio tvirto tikėjimo, suteikė vienuolynui statusą, saugojusį
nuo galingųjų godumo. Pats Gvibertas įstojo į vienuolyną Gorze;
po mirties jo kūnas iš ten pargabentas į Žamblu.