Šv. Eutropijus Oranžietis
Gausūs stebuklai tarsi aureolė gaubia šv. Eutropijaus gyvenimą. Vis
dėlto neabejotinai pats didžiausias stebuklas yra paties Eutropijaus
(m. apie 475) – turtingo, palaidai gyvenusio marseliečio – atsiver
timas imant pavyzdį iš žmonos. Jai mirus, Eutropijus ėmė gyventi
kitaip. Marselio vyskupas, nepaisydamas jo priešinimosi, įšventino
Eutropijų diakonu. 463 m. jis buvo išrinktas Oranžo (dab. pietų
Prancūzija) vyskupu. Visiškai atsidavė ganytojo pareigoms, pats savo
rankų darbu prisidėjo atstatant barbarų nusiaubtą miestą, Valandų
liturgijos maldą pratęsdavo asmenine malda ir pasninku. Klermono
vyskupas mini „jo malonią iškalbą ir gebėjimą vesti Dievo link“. Mirė
aplinkiniams sugiedojus paskutiniąją 150 psalmės eilutę: „Visi, kas
gyvas, tešlovina Viešpatį!“