Šv. Erentrūda Zalcburgietė
Kai šv. Rupertas apie 696 m. buvo išsiųstas evangelizuoti Bavarijos,
jo dukterėčia Erentrūda sutiko jam padėti. Abu vyko į kraštą, kur
po pirmosios evangelizavimo bangos vėl buvo atgiję pagoniški
papročiai. Rupertas nusprendė prie savo vyskupystės prijungti
būsimą Zalcburgo miestą, ir jo apylinkėse įkūrė vienuolyną, pava
dintą Nonbergu (pažodžiui – Vienuolių kalnu). Erentrūda tapo
jo abate. Vienuolių misija buvo melstis ir ugdyti jaunas merginas.
Kai Rupertas pranešė jai, kad netrukus mirsiąs, Erentrūda papra
šė, kad Viešpats pasiimtų ir ją, jo bendradarbę. Rupertui mirus ji
išvydo jį regėjime sakant: „Eikš, brangi sese, į Karalystę, kurią taip
drąsiai iškovojai.“ Erentrūda susirgo ir po kelių mėnesių, 718 m.
birželio 30 d., mirė