Šv. Osvaldas
Narsus, gailestingas ir dievobaimingas Nortumbrijos karalius Os
–
valdas (~604–642) šiaurės Anglijoje gerbiamas kaip didis šven-
tasis. Kai jo tėvą nužudė varžovas, Osvaldas prisiglaudė pas airių
vienuolius Ajonos saloje Škotijoje, jie ir išauklėjo jį kaip krikščionį.
Grįžęs į savo karalystę Osvaldas įsteigė Lindisfarno vyskupiją, ten
apgyvendino Ajonos vienuolius, kad šie evangelizuotų jo kraštą.
Pasak Bedos Garbingojo, „pasiekęs karališkosios garbės aukštumas,
Osvaldas vis dėlto išliko nuolankus, geranoriškas ir dosnus varg-
šams ir svetimšaliams“. Kartą per Velykas ne tik išdalijo vargšams
karališkus valgius, bet sudaužęs išdalijo ir sidabrinį indą. Osvaldas
žuvo 642 m. mūšyje su Mersijos karaliumi Penda. Prieš nukertant
galvą, sakoma, jis meldėsi: „O Dieve, pasigailėk sielų.“