Šv. Bernardas, Marija ir Gracija
XI a. susiskaldžius Kordobos kalifatui, Ispanijoje susikūrė daug
nedidelių Taifų karalysčių. Valensijos taifos emyro vaikai Achmedas
(Bernardas), Zaida (Marija) ir Zoraida (Gracija) mirė kaip kankiniai.
Vienos politinės pasiuntinybės metu Achmedas apsilankė Pobleto
cistersų vienuolyne Katalonijoje. Susižavėjęs krikščionių tikėjimu
stengėsi jį labiau pažinti ir po pasiruošimo buvo pakrikštytas Ber
–
nardo vardu. Tapęs cistersų vienuoliu rūpinosi maisto atsargomis,
o paskui, susirūpinęs savo artimųjų išganymu, gavo leidimą juos
aplankyti. Atvertė tetą (motinos seserį), paskui pats pakrikštijo savo
seseris: Zaidai davė Marijos, o Zoraidai – Gracijos (Malonės) vardą.
Jų brolis al Mansūras, Valensijos emyras, įsiutęs dėl jų atsivertimo,
bandančius pabėgti sugavo ir visus tris nubaudė mirtimi, tai įvyko
1180 m. Alsyroje, rytų Ispanijoje