Šv. Jonas Karolis Kornė
Šio kankinio vidinis tvirtumas net jo budelius privertė juo žavėtis.
Jonas Karolis ( Jean-Charles Cornay, 1809–1837) gimė Vjene,
vidurio Prancūzijoje. Dar tebebūdamas subdiakonu, prieštarau
–
jant tėvams, vis dėlto įstojo į Paryžiaus Užsienio misijų draugiją.
Po metų, 1831 m., jis jau išplaukė į Kiniją, bet po šešių mėnesių
kelionės išsilaipino Makao ir iš ten atsidūrė Tonkine (dab. šiaurės
Vietnamas), kur taip niekad ir nesulaukė žadėtų vedlių, turėjusių jį
nuvesti į Sičuano provinciją Kinijoje. Tonkiną krėtė persekiojimai,
keliauti buvo sudėtinga, ir Jonas Karolis nusprendė likti. 1834 m.
slapta įšventintas kunigu savo sunkią tarnystę vykdė neprarasdamas
vidinės ramybės ir išorinio džiaugsmo. Buvo įskųstas ir suimtas,
o kankinamas guodėsi giesmėmis. Jis rašė: „Po penkiasdešimties
smūgių mane atrišo. Įžengiau į kalėjimą giedodamas
Salve Regina
.“
Galiausiai Jonui Karoliui nukirsta galva