Šv. Iltrūda
VIII a. pab. Puatu (vakarų Prancūzija) grafas savo dukrą Iltrūdą
pažadėjo ištekinti už burgundų kunigaikščio, tačiau šios širdis tam
priešinosi, nes slapčia buvo pasižadėjusi Viešpačiui. Nepajėgdama
pakeisti tėvų nusistatymo, ji pabėgo ir apsistojo pas savo brolį Gon-
tradą, jų tėvo įkurto Ljesi vienuolyno abatą. Norėdama sumažinti
savo pabėgimu padarytą žalą, pasiūlė už kunigaikščio ištekinti jos
seserį. Toks sprendimas visiems tiko. Galiausiai po kurio laiko tė-
vas ir brolis davė jai sutikimą gyventi kaip atsiskyrėlei celėje greta
vienuolyno bažnyčios. Iltrūda pagaliau galėjo gyventi taip, kaip
svajojo – priklausyti tik Dievui nuolat ieškodama jo valios. Likusius
keliolika metų daugiausia skyrė maldai ir dvasiniams pokalbiams
su žmonėmis, kurie ateidavo pas ją pasitarti.