ŠV. RAPOLAS KALINAUSKAS, VIENUOLIS
Juozapas Kalinauskas gimė 1835 m. Vilniuje ir buvo pakrikštytas parapinėje Šv. Jono bažnyčioje. Trumpai tarnavo carinėje kariuomenėje, palikęs ją įsitraukė į 1863 m. Lietuvos ir Lenkijos sukilimą. Buvo karo ministru Vilniaus srityje, tačiau 1864 m. caro kariuomenės buvo suimtas ir nuteistas myriop. Tėvo pastangų dėka bausmė buvo palengvinta – būsimas šventasis ištremtas į Sibirą, kur vargo Usolės druskų kasyklose. Iki 1872 m. Juozapas Kalinauskas liudydamas Kristų gyveno tremtyje Irkutske. Dalyvavimas sukilime ir sunkūs katorgos metai perkeitė Juozapo dvasią, padėjo naujai atrasti Dievą, išmokė jautrumo kito žmogaus skausmui. 1874 m. jis nuvyko į Varšuvą. Vėliau Paryžiuje auklėjo kunigaikščio Vladislovo Čartoriskio sūnų Augustą. Pradėjo domėtis vienuolių gyvenimu ir 1877 m. įstojo į basųjų karmelitų vienuoliją Grace (Austrijoje). 1882 m. brolis Rapolas buvo įšventintas kunigu. Visada išsiskyrė pamaldumu, pareigingumu, apaštaliniu uolumu, buvo geras dvasios vadovas. Mirė 1907 m.