Šv. Euzebija
Duė (šiaurės Prancūzija) grafo duktė Euzebija (637–670) pri-
klausė šiaurinės Galijos aristokratijai, jos krikšto mama buvo
karaliaus Dagoberto žmona. Euzebija, kaip ir jos šeimos nariai,
įsitraukė į vienuolynų steigimo nuotykį – Merovingų laikais
vienuolynai buvo kertinis evangelizavimo akmuo. Jos motina
Riktrūda, tapusi našle, vadovavo Maršjeno vienuolynui ir norėjo,
kad ten stotų ir dukra. Bet Euzebija norėjo likti Hamažo vie-
nuolyne, kuriame gyveno jau nuo aštuonerių. Tenai, sulaukusi
vos dvylikos, ji buvo išrinkta abate. Nepaisant jauno amžiaus,
Euzebija puikiai tvarkėsi su savo pareigomis, švelniomis ma-
nieromis ir taktišku vadovavimu pelnė seserų pagarbą ir meilę.
Iš prigimties kontempliatyvi, ji nedvejodama duodavo pavyzdį
imdamasi ir menkiausių ar nemaloniausių darbų. Nujausdama
žemiškojo gyvenimo pabaigą ir apie ją įspėjusi seseris, Euzebija
mirė tebūdama trisdešimt trejų metų
Šv. Euzebija
Duė (šiaurės Prancūzija) grafo duktė Euzebija (637–670) pri-
klausė šiaurinės Galijos aristokratijai, jos krikšto mama buvo
karaliaus Dagoberto žmona. Euzebija, kaip ir jos šeimos nariai,
įsitraukė į vienuolynų steigimo nuotykį – Merovingų laikais
vienuolynai buvo kertinis evangelizavimo akmuo. Jos motina
Riktrūda, tapusi našle, vadovavo Maršjeno vienuolynui ir norėjo,
kad ten stotų ir dukra. Bet Euzebija norėjo likti Hamažo vie-
nuolyne, kuriame gyveno jau nuo aštuonerių. Tenai, sulaukusi
vos dvylikos, ji buvo išrinkta abate. Nepaisant jauno amžiaus,
Euzebija puikiai tvarkėsi su savo pareigomis, švelniomis ma-
nieromis ir taktišku vadovavimu pelnė seserų pagarbą ir meilę.
Iš prigimties kontempliatyvi, ji nedvejodama duodavo pavyzdį
imdamasi ir menkiausių ar nemaloniausių darbų. Nujausdama
žemiškojo gyvenimo pabaigą ir apie ją įspėjusi seseris, Euzebija
mirė tebūdama trisdešimt trejų metų