Šv. Kontardas d’Estė
Lombardijoje gimęs Kontardas (Contardo d’Este, 1216–1249) pri
klauso Feraros didikų Esčių dinastijai. Tikėtina, kad jis yra Aldobran
dino I d’Estės, 1215 m. žuvusio mūšyje prie Ankonos, sūnus, gimęs
jau po tėvo mirties. Kontardas, atsisakęs jo laukiančio prabangaus
gyvenimo, visa savo esybe atsiliepė į pašaukimą gyventi didžiausia
me neturte. Tapo piligrimu, sekdamas tuo, kuris „neturėjo kur galvos
priglausti“ (Mt 8, 20). Kaip ir Laiško žydams autorius, Kontardas
suprato, kad „mes čia neturime išliekančio miesto“ (Žyd 13, 14).
Tad esama žemiškųjų kelių, kurie sudaro palankias sąlygas, viską
palikus ir visko atsižadėjus, žengti dangiškosios Jeruzalės link. Vie
ną dieną Kontardas nutarė keliauti į tolimąją Kompostelą, tačiau
kelionė buvo trumpa. Netrukus susirgo ir Bronyje (šiaurės Italija)
įžengė pro Dangaus vartus