Šv. Britonas
IV a. Bažnyčia, kuriai nebereikėjo slapstytis, susidūrė su dau-
gybe vienur ar kitur kilusių daugiau ar mažiau eretiškų srovių.
Viena tokių buvo priscilijonizmas. Tryro (dab. vakarų Vokietija)
vyskupas Britonas turėjo nuo jos apsaugoti savo kaimenę. Apie
370–375 m. ispanų aristokratas Priscilijonas (Prisciliano de
Ávila) paskleidė itin griežtą asketinį mokymą, susilaukusį dide-
lio populiarumo. Saragosos susirinkimui mokymą pasmerkus,
Priscilijonas nuosprendį apskundė. Byla sukiršino vyskupus.
Britonas, kurio vyskupijoje vyko teismas, Priscilijono moky
–
mą pasmerkė, tačiau, kaip Ambraziejus Milanietis ir Martynas
Tūrietis, jį patį gynė. Deja! Įsikišus imperatoriui-uzurpatoriui
Maksimui, pačiam Ambraziejui iškilo grėsmė, o Priscilijonas
385 m. nukirsdintas. Jis yra pirmasis eretikas, kuriam paskirta
mirties bausmė. Netrukus, 386 m., mirė ir Britonas.
Viešpatie, tu įkvėpei Britonui tiesos ir teisingumo troškulį; leisk,
kad mes, jo užtariami, mokėtume atskirti blogį nuo to, kuris jį
daro, kad nusidėjėlį mylėtume, o nekęstume nuodėmės.