Šv. Feliksas Kantaličietis
Lacijaus regione, Kantaličėje (centrinė Italija) augdamas Feliksas
(Felice da Cantalice, 1515–1587) ganė bandą ir melsdavosi
nuolat kartodamas „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Buvo vadina
–
mas „mažuoju šventuoju“. Po daugelio metų šis mažaraštis sakys
temokėjęs šešias raides: penkias raudonas – Kristaus žaizdų –
ir vieną baltą – Mergelės Marijos. Tapęs vienuoliu kapucinu,
išvyko į Romą ir keturiasdešimt metų buvo išmaldą renkantis
brolis. Kasdien basas, su krepšiu ant nugaros ir rožiniu rankoje
elgetaudavo, prašydamas maisto savo broliams. Juokais prisi-
statydavo esąs vienuolyno asilas. Visi jį mylėjo dėl nuoširdaus
nuolankumo. Pramintas broliu
Deo Gratias
(„Dėkui Dievui“),
nes taip atsakydavo tiek jį šelpdavusiems, tiek jį vijusiems šalin.
Dėl savo optimizmo ir begalinės artimo meilės Feliksas tapo
vienu populiariausių Amžinojo miesto šventųjų.