Šv. Eugenijus de Mazenо
Iš Provanso kilęs Karolis Juozapas Eugenijus (Charles Joseph
Eugène de Mazenod, 1782–1861) buvo ištremtas į Italiją kaip
bajorų palikuonis, bet paskui sugrįžo į Prancūziją ir 1811 m.
įšventintas kunigu. Drauge su kitais kunigais, su kuriais jį siejo
intensyvus maldos gyvenimas, organizavo misijas parapijose.
1826 m. ši Provanso misionierių draugija tapo Švč. Nekaltai
Pradėtosios Mergelės Marijos misionierių oblatų kongregacija.
1837 m. paskirtas Marselio arkivyskupu Eugenijus de Mazeno,
nors kartais griežtas ir valdingas, stengėsi prisitaikyti prie naujų,
revoliucijos sukurtų sąlygų. Nedvejodamas diegė naujoves, lankė
tikinčiuosius, su jais kalbėdavosi provansalų kalba. Tikintieji
savo arkivyskupą mylėjo, nepaisydami jo „atšiaurumo šuorų“.
Ši iškili Marselio Bažnyčios asmenybė sakė: „Mylėti Bažnyčią
reiškia mylėti Jėzų Kristų, ir atvirkščiai.“