Šv. Humilitatė
Paklusdama savo kilmingiems tėvams, penkiolikmetė Roza-
na Neguzanti (Rosanese Negusanti, 1226–1310) ištekėjo už
jauno plevėsos didiko Ugoleto, kuris po devynerių santuokos
metų sunkiai susirgo. Šis išbandymas jį giliai sukrėtė ir privertė
susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Tada abipusiu susitarimu
Rozana ir Ugoletas nusprendė pasirinkti vienuolystę: jis įstojo
į Šv. Apolinaro benediktinų valombroziečių vienuolyną, o ji pa-
sirinko atsiskyrėlės gyvenimą netoli nuo šio vienuolyno. Rozana
pasirinko vardą Humilitatė (lot.
Humilitas
, it.
Umiltà
– nuolanku-
mas) kaip savo gyvenimo programą. Po dvylikos atsiskyrėliško
gyvenimo metų, paklusdama vyskupui, paliko savo celę, kad
prie Faencos įkurtų moteriškąją valombroziečių atšaką. Vėliau,
įsteigusi antrąjį vienuolyną Florencijoje, jam pati ir vadovavo,
tenai atidavė savo sielą Dievui.