Šv. Jėzaus Marija Ona
Kai Ekvadorą nusiaubė žemės drebėjimas ir choleros epidemija,
Marija Ona de Paredes Flores i Charamiljo (Mariana de Pare-
des Flores y Jaramillo, 1618–1645) paaukojo savo gyvenimą
Dievui, kad liautųsi šios dvi rykštės. Mirė po dviejų mėnesių,
dvidešimt šešerių metų amžiaus. Našlaitė, įvaikinta vyresniosios
sesers, kuri jau buvo dviejų dukterų motina, pritarus dvasios
tėvui, pašventė savo gyvenimą Kristui, būdama vos dešimties.
Tada ji gyveno kaip atsiskyrėlė sesers namuose, mažai valgydama
ir melsdamasi ilgas valandas, tačiau džiugindama aplinkinius
savo giesmėmis pritariant gitarai. Vadovaujama vieno jėzuito,
įvesdinusio ją į šv. Ignaco pratybas, atrado savo vietą Trečiajame
pranciškonų ordine, skleisdama džiaugsmą, praktikuodama
paprastą ir vaisingą askezę. Ji – pirmoji Ekvadoro šventoji, pra-
minta Kito (Quito) lelija.