Šv. Valteris
XII ir XIII a. sparčiai augo tiek naujų vienuolinių ordinų skaičius,
tiek gretos vyrų ir moterų, kuriems rūpėjo jų bendrapiliečių gero
vė. Tuo laikotarpiu atsirado ir didieji špitolininkų (hospitaljerų)
ordinai. Valteris Garbanjis (Gualtero Garbagni, ~1184–1224),
rūpindamasis vargdieniais, kūno ir dvasios ligų kamuojamais bei
vyresnio amžiaus žmonėmis, bent menku akmenėliu prisidėjo
prie gailestingosios meilės statinio. Valteris gimė Lombardijos
regione, Lodyje (šiaurės Italija), anksti neteko tėvų. Jam buvo
pažįstamas vienišumas ir skurdas, todėl nuo jaunumės linko
prie nelaimingesnių už save. Kai tik atsirado galimybė, be dide
lių išteklių, draugų perleistuose namuose įkūrė Gailestingumo
špitolę. Tada pastatydino dar kelias prieglaudas. Buvo labai ger
biamas vargšų.